Kai mūsų Nemunui suėjo 2 metukai ir grįžome iš atostogų Tėvynėje, nusprendėme, kad laikas pradėti ieškoti vaikų darželio. Aš nusprendžiau pradėti dirbti, darželis padėtų vaikui socializuotis ir greičiau pramokti kalbą. Giminaičių nebuvimas šalia yra labai didelis trūkumas gyvenant svetur, tai atsiliepia vaiko asmenybės formavimuisi, raidai ir pan. To niekas nepakeis, bet esu tikra, kad keletas valandų per savaitę puikiame darželyje duotų didelę naudą.
Paiešką pradėjome pamažu. Pirmiausia, pagal įvairius atsiliepimų šaltinius, rekomendacijas susidarėme geriausių darželių dešimtuką. Atsiliepimų (reviews) reiškinys JAV yra labai populiarus ir galingas informacijos šaltintis. Atsiliepimą internete praktiškai galima rasti apie bet ką... Tai tampa ir tam tikru marketingo įrankiu: įmonės samdo kvalifikuotus "atsiliepimų rašytojus". Spaudoje netgi galima rasti straipsnių, pamokančių kaip atskirti netikrus atsiliepimus. Apie tai plačiau - gal kitą kartą.
Pradėjus paiešką, apima dvejopi jausmai. Jau kaip ir esi nusprendęs, kad tai tinkama išeitis, laikas mūsų nespaudžia, rinksimės geriausią variantą, bet, kita vertus, esame svetimoje šalye, nelabai ką žinom apie valstijos švietimo sistemą (kuri, kaip vėliau paaiškėja, yra viena blogiausių visoje šalyje), patys miglotą supratimą apie darželius turim tik iš vaikystės tarybinės santvarkos laikų ir iš bendro nuovokos. Ir dar - Nemunas pirmas mūsų vaikas, norisi rasti kažką gero, keliančio pasitikėjimą ir turinčio perspektyvą. Teko pasidomėti Montessori auklėjimo koncepcija, todėl nutariau pirmiausia aplankyti montesorinius darželius, jų čia daugiausia. Dalykai, i kuriuos labiausiai kreipiau dėmesį buvo šie:
-dienos programa
-tvarka ir švara
-maitinimas
-kolektyvas
-požiūris į vaiko pratinimą prie naujos aplinkos
-kiemas
-vieta (arti namų, saugus rajonas)
-jokio TV klasėse
Taigi, pirmiausia aplankėme arčiausiai namų esančius darželius. Pirmas patiko tik iš dalies. Pamačiau, koks gi tas montesorinis darželis. Įdomus ir savotiškas pasirodė. Iėjus sunku suprasti, kad tai darželis: labai tylu, kvepia levandomis (veliau paaiškėja, kad tai aromaterapija vaikams). Direktorė pasirodė labai deganti aistra savo darbui, daug papasakojo apie montesorinį auklėjimą. Darželis gražus ir tvarkingas, didelis kiemas, grupės nedidelės, auklėtojai turi savo asistentus (auklytes), šviesios, erdvios, jaukios klasės su langais, per kuriuos tėvai gali atėję stebėti savo atžalas. Tai vienintelis darželis, kuriame buvo lovytės, skirtos poguliui. Dauguma darželių naudoja specialius čiužinius, kuriuos kaskart deda ant žemės kai ateina laikas poilsiui. Žaislų nedaug, dauguma medinukai, jokios elektronikos, melodijų ir pan. - tai man patiko. Erdvė suskirstyta į zonas pagal veiklas. Kas labiausiai iš karto krito į akį, kad vaikai žaidžia pavieniui, kas sau, tyliai ir ramiai. Montesorinis ugdymas ir pasižymi tuo, kad vaikai mokomi būti savarankiškais ir nepriklausomais. Kiemas gražus, erdvus, tik išklotas dirbtine žole (kuri, beje, yra labai brangi ir kažkodėl čia labai vertinama, nors man asmeniškai nežinau kas gali būti geriau už natūralią veją), įrengtas specialus augalų daržas, kurį vaikai prižiūri, jame gyvena gyvi drugeliai. Gražu. Tad trūkumai du: labai nepagrįstai didelė kaina ir monesorinio ugdymo ypatumai, kurie man ne visi prie širdies.
Sekantis darželis - visiška priešingybė pirmajam. Klasės tiesiog prikimštos pačių įvairiauų žaislų, didelis TV stūkso hole, kur vaikai laukia atvažiuojant savo tėvelių ir žiūri filmukus. Kiemas mažas, jokios žolės, teritorija padengta mulčiumi (bjauresnio dalyko nesugalvosi, kai čia šitaip drėgna, jame veisias kas tik nori...ir, lyg tyčia, vaikams labai patinka po jį krapštinėtis). Kaip ten bebūtų, darželis palieka neblogą įspūdį, nes labai draugiškas kolektyvas, jauki aplinka, arti namų, labai gera kaina...
Trečias darželis vėl gi montesorinis. Įėjusi iš karto suprantu, kad čia vaiko nevesiu. Nelabai švaru, visur skersvėjai, klasės tamsios, didelės vaikų grupės, įtartinos auklėtojos šūkaujančios ant vaikų dviem kalbom. Tuo metu kaip tik buvo duodami priešpiečiai vaikams. Dvimetinukams atvežė padėklą su hamburgeriais, raugintais agurkėliais ir keistos spalvos virtomis daržovėmis. Direktorė pasididžiuodama pakomentuoja, kad maistas įeina į kainą... Ilgai ten neužtrukome.
Ketvirtas darželis nustebino savo montesorine programa. Dvimečiai yra mokomi visko: raidžių, skaičių, žemynų pavadinimų... Žaidimai, žaislai tikrai įdomūs ir naudingi, bet tik ne dvimečiui visą dieną sėdėti ir mokytis. Susidarė įspūdis, kad vaikai ištisai kažko mokosi. Su vyru buvom nustebinti tų užsiėmimų gausa, pasirodė kažkaip nenormaliai visko daug... Kolektyvas toks gana abejingas, auklėtojos pavargusios, ne itin kvalifikuotas pasirodė. Akivaizdu, kad mes priekabiai viską vertiname, bet kol kas amerikietiški darželiai mūsų nesužavėjo.
Labai su didele viltimi nuvažiavau į gana tolokai esantį suomių bendruomenės įkurtą ir protestantų bažnyčiai priklausantį darželį, kurį rekomendavo draugė suomė. Rajonas, kuriame yra darželis, toli ir labai ne koks. Kaiminystė iš karto signalizuoja apie abejotiną saugumą. Darželis mažas, šalia stovi maža bažnytėlė. Direktorė suomė, tačiau mokslus baigusi JAV. Vaikiukai dauguma suomiai, bet visi kalba angliškai. Šis darželis atviras visoms tautybėms, rasėms ir pan. Dauguma užsiėmimų susįję su darbeliais ir muzika. Grupės tik 2, į darželį dažnai atvažiuoja stažuotis studentai iš Suomijos, todėl vaikų kiekis tenkantis suaugusiam yra vos 3:1. Palyginti švaru ir jauku, labiau jaučiasi naminė aplinka nei darželis. Kiemas didelis ir gražus. Priima vaikus tik nuo 2.5m, tad Nemunas šiek tiek per mažas. Visgi atstumas pasirodo man per didelis ir nevertas važinėti dėl šio darželio. Arčiau namų esantys pasirodė visgi geresni ir saugesni.
Na ir pagaliau apsilankėme palyginti naujame ir mažame darželyje, truputėlį toliau nuo namų. Jam vadovauja pati savininkė, labai draugiška ir miela moteris. Įėjus pajunti, kad esi darželyje, girdisi vaikų balsai, aplinka jauki ir smagi. Hole didelis akvariumas, klasių nedaug, visos labai šviesios ir jaukios. Vaikų nedaug, auklėtojos jaunos, aktyvios, draugiškos. Kiemas nuostabus, gyva veja, supuoklės, žaislai, viskas ko reikia. Tiesiog nerandu prie ko prisikabinti... Paaiškėja, kad čia vietų nėra ir reikia stoti į eilę, kuri sudaryta iki kitų metų gegužės. Žinoma, lauksime, pasirinkimo didelio nėra. Gerų darželių trūksta daug kur. Amerika, ypač Florida, beje, ne išimtis. O kaip norėčiau atrasti kažką tokio, kaip Vaikystės Sodas Lietuvoje.
No comments:
Post a Comment