"Democracy in a nation of 300 million can be noisy, messy and complicated", - B. Obama

Tik pasibaigus JAV prezidento rinkimams, buvau labai užsidegusi parašyti apie tai iš savo varpinės. Politika man iš principo nėra itin mėgiama tema, bet aš nuo vaikystės turiu kažkokį sunkiai paaiškinamą susidomėjimą šiuo reikalu. Įtariu, kad tai mano patriotiškų tėvų ir istoriškai svarbaus laikotarpio (Sąjūdžio laikai ir t.t.), kuriame augau, įtaka. Be šios temos, jau turiu prikaupusi pilną "stalčių" idėjų apie ką norėčiau čia parašyti, todėl šį kartą trumpai tik apie bendrą įspūdį.

Kaip ir kiekvienoje demokratinėje šalyje, Prezidento rinkimai - didelis įvykis. Man buvo tikrai įdomu pamatyti ir patirti, kaip visa tai vyksta valstybėje, kuri karūnuojama demokratijos lopšiu. Nuo pat mūsų atvykimo į JAV stebėjome šį procesą ir galiu pasakyti turbūt nieko nenustebindama: čia daug kas kitaip. Lyginti net nėra tikslo, nepasakosiu čia apie keistą jų rinikimų sistemą ir visas rinkimų peripetijas. Man įdomiausia buvo stebėti visuomenės reakcijas. Asmeniškai aš šį kartą savo favorito neturėjau. Iš pradžių atrodė, kad Pietų Floridos rinkėjai simpatijomis Obamai nepasižymi. Nebestebino nei pilnos gatvės mašinų, apklijuotų agitaciniais lipdukais, nei plakatai kiemuose, languose, kavinėse ir pan. Taip išreiškė žmonės ne tik simpatijas, bet ir antipatijas (pvz. lipdukai: "Manęs nekaltink, aš balsavau už Romney" arba "Bet kas, tik ne Obama")... Rinkimai parodė, kad visgi didelė dalis pietinės valstijos rinkėjų balsavo už Obamą. Dar neįprastai įdomu buvo tai, kaip žmonės, rinkėjai, tvirtai reiškia savo įsitikinimus, diskutuoja tarpusavyje, agituoja, analizuoja, piktinasi. Kai kurie atrodė tokie pasišventę savo įsitikinimams, jog, sakytum, vien tuo ir gyvena. Tiesą sakant, JAV visuomenė jau buvo akivaizdžiai pavargusi nuo šios temos, nes begaliniai informacijos srautai čia yra tiesiog nesuvokiami savo mastais. Pasaulį apskriejo filmukas apie mergaitę, kuri pradeda verkti, kai per radiją išgirsta vėl kalbant apie rinkimus. Gaila vaiko, gal ir kvepia spekuliacija, bet iš dalies tai atspindi pačią situaciją. Visko per daug. Ši politinė kova buvo įtempta ir arši. Daug intrigų, daug pinigų, daug kalbų... Aš netgi džiaugiausi, kad neprivalau visame tame susigaudyti. Pats Obama po rinkimų pasakė "galbūt mūsų kova buvo įnirtinga, bet tik todėl, kad mes karštai mylime šią šalį ir jaudinamės dėl jos ateities".
Taip, demokratija turi daug veidų, visi jai tinka, o jei sukritikuosi, žiūrėk, būsi... nedemokratiškas. Štai todėl ir domiuosi politika tik tiek, kiek man ji yra įdomi ir suprantama, o daugiau --- siaube...

Jeigu turėsite noro ir laiko labai rekomenduoju čia perklausyti ir perskaityti įspūdingą JAV prezidento Barako Obamos porinkiminės nakties kalbą, kuri netgi privertė mane sekundei prilaikyti kvėpavimą, pagalvojus kaip būtų, jei Lietuvos prezidentė kada nors pasakytų bent ką nors panašaus... Turbūt sekančią dieną į Tėvynę sugrįžtų pusė emigrantų (aut. pastaba: aš nesu emigrantė).

Barako Obamos rinkimų nakties kalbos video, 2012 m. (angliškai)
Barako Obamos rinkimų nakties kalbos tekstas, 2012 m. (angliškai)

Manau Obamai padėjo laimėti jo paprastumas, nuoširdumas ir charizma. Ypatingo žavesio, mano nuomone, jam suteikia požiūris į šeimą, ypač dėmesys ir pagarba savo žmonai Michelle'i.

"Let me say it publicly: Michelle, I have never loved you more. I have never been prouder  to watch the rest of  America fall in love with you, too, as our nation's first lady", - B. Obama.

Foto iš ScanPix